Data: 2018 m.
Vieta: Vilnius
Užsakovas: SĮ „Vilniaus planas“
Projekto tipas: Politika ir rekomendacijos
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Šiame projekte pristatomi konkrečių Vilniaus teritorijų funkciniai prioritetai, erdviniai ir infrastruktūros pokyčiai, taip pat aptariama šių pokyčių reikšmė ir prasmė. Diskusijų metu vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo laukiama konstruktyvios kritikos bei įžvalgų dėl Bendrojo plano (toliau – BP) sprendinių, nes jie gerai pažįsta savo aplinką ir gali įvardyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie – nelogiški.
Projekte analizuojama Bendrojo plano problematika ir trūkumai, integruojamos bendruomenių įžvalgos bei rekomendacijas rengusių ekspertų pastebėjimai – nepriklausomai nuo to, ar bendruomenė savo iniciatyva pateikė konkrečių įžvalgų, ar ne.
BENDROJO PLANO KONCEPCIJA 2050 IR SPRENDINIAI 2030
Gyvenamasis plotas metų pabaigoje tūkst m2
Gyventojų skaičius
Gyvenamasis plotas vienam gyventojui
Greitesnį gyventojų skaičiaus augimą gali paskatinti ilgalaikė ir kryptinga būsto politika, tačiau prieš teikiant rekomendacijas svarbu išsiaiškinti šiandienines tendencijas. Iš pirmo žvilgsnio gyvenamojo būsto fondo augimas ir kasmet didėjantis gyvenamojo ploto kiekis, tenkantis vienam gyventojui, atrodo pozityviai – iki tol, kol nepradedama analizuoti naujai statomo būsto parametrų. Per pastaruosius dvidešimt metų vidutinio naujo vilniečio buto plotas sumažėjo daugiau nei 20 m² – nuo 80 m² iki vos 56 m², tuo tarpu vidutinio vilniečio namo plotas sumažėjo tik 6 m² ir dabar siekia 152 m².
Akivaizdu, kad nevaldoma suburbanizacija trukdo kurti tarpinio dydžio tipologijas: už 56 m² buto kainą mieste galima įsigyti ar net pasistatyti „svajonių vilą“ užmiestyje. Minimalūs suformuoti sklypų dydžiai, skirti individualių namų statybai, yra per dideli sublokuotiems namams, todėl visiškai neišnaudojamas mažo aukštingumo, bet didelio užstatymo intensyvumo tipologijų potencialas.
Būtina smarkiai riboti ekstensyvaus vystymo galimybes ir pasiūlą, nes realus kvartalų intensyvumas neatitinka minimalių Aplinkos ministerijos nustatytų planavimo normų.
FUNKCINIS ZONAVIMAS
Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodomos funkcinės zonos – jos simbolizuoja skirtingą miesto aplinką ir leidžia suprasti, ko galima tikėtis vienoje ar kitoje teritorijoje. Zonos gali būti urbanizuojamos arba neurbanizuojamos: urbanizuojamos zonos žymi teritorijas, kur planuojama intensyvesnė plėtra, statybos, infrastruktūros plėtojimas ir gyvenamosios aplinkos kūrimas, tuo tarpu neurbanizuojamos zonos skirtos saugomoms, gamtinėms ar konservacinėms teritorijoms, kuriose plėtra yra ribojama arba visai nevyksta.
Ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona
Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona
Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona
Intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona
Miesto dalies centro zona
Pagrindinio centro zona
Inžinerinės infrastuktūros koridorių zona
Pramonėsir sandėliavimo zona kaip ją suvokia visuomenė
Pramonės ir sandėliavimo zona kaip tai reguliuoja ES reikalavimai
Konservacinės teritorijos zona (griežtai neurbanizuojama)
Paslaugų zona, kurios tikisi planuotojai
Paslaugų zona, kai nėra ribojamas mažmeninės prekybos objektų plotas
VILNIUS 2050
Kiek kokybės realiai galime sukurti?
Esamas Vilniaus miesto bendrojo plano potencialas yra milžiniškas ir yra pakankamas 1,3 mln. gyventojų. Akivaizdu, kad tokio kiekio teritorijų miestas niekada nesugebės įsisavinti, o tai reiškia, kad ir toliau matysime padriką ir chaotišką plėtrą. Tūkstančiai pusiau užstatytų teritorijų neleis jų visų aprūpinti net bazine infrastruktūra, o tai lems Vilniaus gyvenimo kokybės rodiklių prastėjimą.
