Data: 2018 m.
Vieta: Vilnius
Užsakovas: SĮ “Vilniaus planas”
Projekto tipas: Vilniaus miesto bendrojo plano detalizacijos rekomedacijos
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Šiame dokumente pristatomi konkrečių Vilniaus teritorijų funkciniai prioritetai, erdviniai ir infrastruktūros pokyčiai, kalbama apie šių pokyčių reikšmę ir prasmę. Diskusijų metų, vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo laukiama konstruktyvios kritikos ir įžvalgų BP sprendiniams, nes vietos bendruomenių atstovai gerai pažįsta savo aplinką ir gali atsakyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie nėra logiški.
Ši ataskaita kalba apie plano problematiką ir trūkumus, integruoja bendruomenės įžvalgas ir rekomendacijų rengėjų pastebėjimus, nepaisant to, ar bendruomenė savo iniciatyva pateikė konkrečias įžvalgas, ar ne.
FUNKCINIS ZONAVIMAS
Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodomos funkcinės zonos, jos simbolizuoją skirtingą miesto aplinką ir nurodo ko galima tikėtis vienoje ar kitoje teritorijoje. Zonos būną urbanizuojamos arba ne.
Ekstensyvaus užstatymo gyvenamoji zona;
Mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona;
Vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona;
Intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona;
Miesto dalies centro zona;
Pagrindinio centro zona;
Inžinerinės infrastuktūros koridorių zona;
Pramonėsir sandėliavimo zona kaip ją suvokia visuomenė;
Pramonės ir sandėliavimo zona kaip tai reguliuoja ES reikalavimai;
Konservacinės teritorijos zona (griežtai neurbanizuojama);
Paslaugų zona, kurios tikisi planuotojai;
Paslaugų zona, kai nėra ribojamas mažmeninės prekybos objektų plotas;
BENDROJO PLANO KONCEPCIJA 2050 IR SPRENDINIAI 2030
Paskatinti greitesnį gyventojų skaičiaus augimą gali tik ilgalaikė ir kryptinga būsto politika, bet prieš pateikiant rekomendacijas – svarbus išsiaiškinti šiandienines tendencijas. Iš pirmo žvilgsnio, gyvenamojo būsto fondo augimas ir kasmet didėjantis gyvenamojo ploto kiekis tenkantis vienam gyventojui atrodo šauniai tik iki tol, kol nepradedama analizuot naujai statomo būsto parametrų. Per pastaruosius dvidešimt metų vidutinis naujas Vilniečio butas nuo 80m2 sumažėjo daugiau nei 20 m2 ir dabar tėra 56m2, tuo tarp vidutinis vilniečio namas sumažėjo vos 6m2 iki 152 m2. Akivaizdu, kad nevaldoma suburbanizacija neleidžia kurti tarpinio dydžio tipologijų ir už 56 kvadratų buto kaina mieste galima išvystyti savo “svajonių vilą” užmiestyje. Suformuoti minimalūs sklypų dydžiai namų statybai yra per dideli sublokuotų namų statybai, todėl visiškai neišnaudojamas mažo aukštingumo, bet didelio užstatymo intensyvumo tipologijų potencialas. Būtina smarkiai riboti ekstensyvaus vystymo galimybes ir pasiūlą, nes realus kvartalų intensyvumas neatitinka minimalių Aplinkos Ministerijos nustatytų planavimo normų.
VILNIUS 2050
Kiek kokybės realiai galime sukurti?
Esamas Vilniaus miesto bendrojo plano potencialas yra milžiniškas ir yra pakankamas 1,3 mln. gyventojų. Akivaizdu, kad tokio kiekio teritorijų miestas niekada nesugebės įsisavinti, o tai reiškia, kad ir toliau matysime padriką ir chaotišką plėtrą. Tūkstančiai pusiau užstatytų teritorijų neleis jų visų aprūpinti net bazine infrastruktūra, o tai lems Vilniaus gyvenimo kokybės rodiklių prastėjimą.
