Data: 2020 m.
Vieta: Anykščiai, A. Baranausko aikštė
Užsakovas: Anykščių rajono savivaldybė
Projekto tipas: Viešųjų erdvių koncepcija, kūrybinių dirbtuvių organizavimas, vizija
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Anykščiai – Lietuvai ir jos kultūrai svarbus miestas, kurio istorija siekia net XV a. vidurį. Iki pat Antrojo pasaulinio karo miestelis buvo svarbus regiono prekybos taškas, ne mažiau svarbią vietą jo istorijoje užėmė žydai, kaip prekybos, amatų ir miesto ekonominio klestėjimo puoselėtojai. Kaip ir daugelis Lietuvos miestų, Anykščiai smarkiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, o pokariu diegiama sovietų planavimo tradicija ėmė radikaliai keisti miestelio išvaizdą ir charakterį.
Didelė dalis istorinio Anykščių centro ir jo viešųjų erdvių pakeista neatpažįstamai, o miesto žydų kultūra ir istorija sovietinės okupacijos metu buvo sistemingai pamiršta, tačiau dalis vertingos miesto struktūros ir erdvių bei žydų istorinės – kultūrinės miestelio atminties išliko. Tai – piečiau A. Baranausko aikštės esantis istorinio Anykščių centro kvartalas, jame išlikusi vienintelė sinagoga, keli žydų istorijos atminčiai svarbūs pastatai centre, taip pat nedideliems miesteliams būdingas sodybinis užstatymas didesnėje Anykščių dalyje bei kelios išlikusios istorinių aikščių vietos. Visa tai jungia gausus Anykščių viešųjų erdvių tinklas.
Jau 7-ajame dešimtmetyje suvokta miestelio istorinio palikimo išsaugojimo svarba – 1969 metais miestui suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas, o atgavus Nepriklausomybę, 1990-1992 metais parengtas ir pirmasis Anykščių centrinės dalies regeneravimo projektas.
Per paskutinius trisdešimt metų įvyko keletas projektų, skirtų Anykščių centro istorinės dalies atkūrimui, regeneravimui
bei įprasminimui, lygiagrečiai mieste vykdomi įvairūs viešųjų erdvių tvarkymo bei visuomeninės programos vystymo projektai, tačiau kartais pasigendama juos vienijančios vizijos bei nuoseklių sprendinių.
ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS. VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PASIEKIAMUMAS
Anykščiai, lyginant su kitais panašaus dydžio Lietuvos miesteliais turi itin gerai išvystytą paslaugų sektorių, veikia keletas restoranų, viešbučių, barų, mieste pakanka vietų apsistoti, skaniai pavalgyti ir kokybiškai leisti laiką, nepaisant aikštės perimetras galėtų būti žymiai gyvesnis ir aktyvesnios.
Aikštės pietuose, vakaruose ir šiaurinėje dalyje susikoncentravę didžioji dalis kultūrinių, lankytinų objektų, į rytus nuo aikštės išsidėstęs miesto administracinės funkcijos. Švietimo ir ugdymo įstaigos išsidėstę tolygiai po visą miestą, o komercinė veikla koncentruojasi centre bei kituose miesto traukos taškuose, taip pat prekybos centruose.
Didžioji dalis paslaugų lengvai pasiekiamas pėsčiomis, todėl šiek tiek stebina automobilių skaičius miestelio centre. Norint didesnės socioekonominės dinamikos vertėtų mąstyti apie automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mažinimą ir tvarų transporto srautų valdymą.
Aplink A. Baranausko aikštę susikoncentravę nemažai įvairių traukos objektų, tačiau dėl aikštės neproporcingai didelio mastelio lyginant su mieste ir aplink aikštę vyraujančiu užstatymu, aikštės pakraščiuose esanti programa atrodo išskydusi.
ANYKŠČIŲ CENTRO VIZIJA
Tikslas – užtikrinti viešosios erdvės gyvybingumą skirtingu paros metu ir skirtingais metų laikais ją pritaikant skirtingų teritorijos naudotojų poreikiams. Didinti erdvių įvairovę, tęstinumą ir numatyti funkcijas ties viešosios erdvės perimetru. Geros viešosios erdvės yra tos, kuriose nuolat vyksta gyvenimas, socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai mainai, rengiamos šventės, maišosi skirtingos miesto kultūros. Kai šios erdvės funkcionuoja gerai, jos tampa mūsų viešojo gyvenimo scena.
Pagrindinis uždavinys – užtikrinti komplekso integraciją ir tinkamą viešųjų erdvių funkcionavimą, tai pasaulinėje viešųjų erdvių projektavimo praktikoje (GEHL architects ir PPS ) vertinama per šių sąlygų išpildymą:
- Patekimas ir ryšiai;
- Veiklos ir erdvės naudojimas;
- Patogumas ir įvaizdis;
- Socialumas.
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ IR FUNKCINĖS SANDAROS PLANAVIMO PRINCIPAI
Prioritetas pėstiesiems
Erdvių integracija
Erdvių įvairovė
Charakteringas mastelis
Vietos smulkiajam verslui
Būsto tipų įvairovė
GAMTINĖ APLINKA IR EKOLOGIJA
Tikslas – užtikrinti natūralių erdvių gyvybingum, didinti biologinę įvairovę ir žaliųjų erdvių vertę. Klimato kaitos iššūkiai ir spartu biologinės įvairovės mažėjimas Europoje skatina diskutuoti apie tai, kaip miestai galėtų prisidėti prie poveikio klimatui mažinimo.
Po truputėlį žaliųjų erdvių planavime įsigali požiūris, kad būtina ieškot inaujų, gamtą paremtų sprendimų, nes techninė ir technologinė infrastruktūras tiesiog yra per brangi globalioms problemoms spręsti. Sodinami medžiai, atkuriamos pelkės, renatūralizuojami šlaitai, parkų dalys ir vykomi darbai, želdinami stogai tam kad miestas galėtų atlaikyti nuolat didėjantį klimato kaitos spaudimą ir vis atšiaurėjančias sąlygas. Anykščiai – žalias miestas, kuriame, atrodytų, nebėra vietos kaip galima būtų pagerinti miesto žaliajį rūbą, tačiau vizijoje siūlome atsispirti nuo esamos pozicijos ir ją dar labiau pastiprinti vadovaujanti šiomis gairėmis
JUDUMAS MIESTE
Tikslas – užtikrinti gerą miesto centro pasiekiamumą visomis transporto rūšimis ir patogų pėsčiųjų judėjimą jo viduje, prioritetą teikiant pėstiesiems, visuomeniniam transportui ir dviračiams.
Didžiąją dalį miestų viešųjų erdvių sudaro ne aikštės ir skverai, o miesto gatvės, parkai ir želdynų masyvai. Miestų gatvės yra pagrindiniai miesto socio-kultūrinės ir ekonominės-funkcinės programos nešėjai, kurie dėvisi greičiau, todėl siekiant esminio kokybinio viešųjų erdvių pokyčio reikėtų sutelkti dėmesį į gatves ir jas planuoti ne kaip transporto koridorius, o kaip viešąsias erdves.