Data: 2025 m.
Vieta: P. Lukšio g., Vilnius
Užsakovas: AB Baltic Shopping Centers
Projekto partneriai: UAB „Aketuri Architektai“
Projekto tipas: Vizijos ir strategijos
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
AB Baltic Shopping Centers priklauso pastatas, kuriame įsikūręs PC Banginis ir erdvus, beveik 6 ha apimantis sklypas. Šiandien šis prekybos centras jau nebeatitinka pagrindinio nuomininko formato ir yra kiek per didelis. Laikui bėgant rajone ir aplink jį atsirado daug naujų gyventojų, paslaugų, komercinių plotų ir po truputį tampa akivaizdu, kad teritorija neišnaudoja viso savo potencialo. Jai reikia naujos vizijos ir plano, kuriame būtų apibrėžta ne tik tūrinė- architektūrinė-erdvinė išraiška, bet ir galimos naujos funkcijos, vidaus ir išorės erdvių transformacijos, aiškūs įgyvendinimo etapai ir jų mastas. Šis vystymo planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su užsakovo atstovais, Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis susijusiomis institucijomis bei įstaigomis.
Projektas buvo rengiamas šiais etapais: urbanistinės analizės, ambicijos formulavimo, scenarijų kūrimo ir vystymo vizijos kūrimo.
URBANISTINĖ ANALIZĖ
Šiaurės miestelio teritorija, pasižyminti buvusios karinės ir pramoninės paskirties palikimu, šiandien turi didelį potencialą transformuotis į gyvybingą, mišrios paskirties miesto centrą, tačiau susiduria su žaliųjų erdvių trūkumu, stambių kvartalų masteliu ir fragmentuotais ryšiais. Atkūrus istorines jungtis ir stiprinant pėsčiųjų bei viešųjų erdvių tinklą, būtų pagerintas teritorijos integruotumas ir patrauklumas, ypač čia gyvenančioms jaunoms šeimoms, kurioms svarbios paslaugos, mobilumas ir laisvalaikio galimybės. Esama funkcijų įvairovė sudaro gerą pagrindą tolesnei plėtrai, tačiau būtina ją papildyti, siekiant pritraukti skirtingas socialines grupes ir užtikrinti nuolatinį teritorijos gyvybingumą. Nors planavimo dokumentai leidžia didelį užstatymo intensyvumą, esminis tikslas turėtų būti kokybės ir intensyvumo balansas – prioritetą teikiant viešosioms erdvėms, želdiniams, žmogaus mastelio urbanistikai bei integruotiems sprendiniams, tokiems kaip autobusų parko teritorijos konversija į daugiafunkcį viešąjį mazgą.
Gatvių tinklas
Automobilių stovėjimas
Viešojo transporto tinklas
Dviračių infrastruktūra
Pėsčiųjų infrastruktūra
Želdiniai
Reljefas
Funkcinis zonavimas
Gyventojų skaičius
VYSTYMO SCENARIJAI
Scenarijuose išryškinamos stipriosios ir silpnosios pusės bei skirtingų sprendimų pasekmės.
Scenarijų formavimo pagrindą sudaro:
• Funkcinės programos paskirstymas;
• Esamo prekybos centro pastato statusas;
• Viešųjų erdvių struktūra ir charakteriai.
Visuose trijuose scenarijuose vystomas panašus naujos programos kiekis. Pagrindiniai scenarijų skirtumai: viešųjų erdvių struktūra, funkcijų pasiskirstymas, įgyvendinimo strategija ir PC “Senukai” vystymo būdas.
Jaunų profesionalų kvartalas
Šis scenarijus orientuotas pritraukti dirbančius ir studijuojančius jaunus žmones. Dėl šios priežasties vienas šalia kito numatomi kvartalai su bendrabučiais ir biurais. Esamas PC “Senukų” pastatas rekonstruojamas transformuojant jo erdves, kuriant labiau optimizuotą prekybos centrą su biurų dalimi virš jo. Buvusio pastato vietoje numatomas uždaro užstatymo gyvenamasis kvartalas ir restoranų aikštė. Šiuos kvartalus sieja istorinės jungties vietoje esanti žalioji alėja ir bendro naudojimo gatvė.
Žalias mokslo ir žinių klasteris
Antrojo scenarijaus išskirtinis elementas – mokslo ir inovacijų centras. Jis tampa stipriu scenarijaus charakterio bruožu. Esamas PC “Senukai” pastatas yra nugriaunamas, o prekybos centras numatomas mokslo ir inovacijų centro pirmuose aukštuose. Yra formuojama viena pagrindinė žalia erdvė prie autobusų stotelės ir daug mažų, jaukių žalių praėjimų kvartaluose ir tarp jų. Pagrindinė susisiekimo ašis teritorijoje yra bendro naudojimo gatvė atkurtos istorinės jungties vietoje.
“Makerių” kvartalas
Šiame scenarijuje numatytos erdvės kūrybininkų ir startuolių bendradarbiavimui. Virš naujoje vietoje atsirandančio prekybos centro, teikiančio žaliavas gamybai – numatomos gamybos dirbtuvės ir biurai startuoliams, galintiems naudotis tomis erdvėmis savo produktui vystyti. Taip pat kuriami verslo, gyvenamieji ir bendrabučių kvartalai. Gyvenamuosius ir bendrabučių kvartalus nuo biurų ir komercijos kvartalų atskiria žalioji pėsčiųjų alėja. Prie autobusų stoties numatomas parkas.
VYSTYMO VIZIJOS PRINCIPAI
Aktyvūs pirmi aukštai
Šeimininko metras
Nėra blogųjų pusių
Atkuriamos istorinės jungtys ir archetipai
Universalus dizainas
Tvarios žaliosios jungtys
Šiaurės miestelio stotis
Ribojamas automobilių srautas
Automobilių parkavimas po žeme
VYSTYMO VIZIJA
Vizijos planas atspindi sprendinius išsigrynintus detalizuojant scenarijų etape pasiruoštą vizijos rengimo užduotį. Kartu su Aketuri architektais parengti vizijos sprendiniai nurodo viešųjų erdvių funkcijas, kvartalų charakterius ir jų veikimo logiką. Šiame etape detalizuojami architektūriniai sprendiniai padeda numatyti tikslesnius teritorijos naudotojų poreikius, leidžia patikslinti scenarijų etape numatytą funkcinę programą, tolimesnį projekto etapavimą. Vizijos etape pastatai ne tik formuoja erdves, o kuria vietos charakterį ir siluetą.
ARCHITEKTŪRINĖ VIZIJA
Detalizuojant pasirinktą urbanistinį sprendinį siekiama stiprinti gyvo ir aktyvaus miesto viziją. Kiekvieno kvartalo architektūriniai sprendiniai atspindi skirtingą kvartalo tipologiją, padeda formuoti viešas ir privačias erdves ir kuria kintančias perspektyvas. Siekiama, kad kiekvienas kvartalas būtų aiškiai identifikuojamas jo gyventojų ar naudotojų.
KVARTALAI
A kvartalas
Intensyviausioje teritorijos vietoje planuojamas komercinis pastatas, pirmame ir antrame aukšte talpinantis prekybos centrą su smulkia komercija perimetru, o likusiuose aukštuose – ofisus. Paprastų formų tūriuose funkcija dėstoma itin racionaliai, administracinių pastatų aukštai lengvai pritaikomi įvairioms planinėms schemoms, o “švari” architektūrinė raiška išskiria tūrį iš likusių teritorijos kvartalų ir aiškiai identifikuoja jo funkciją.
B kvartalas
Prie Lukšio gatvės ir naujai projektuojamos autobusų stoties planuojamas pastatas, kuriame numatoma co-living arba klinikos funkcija. Pastatas formuojamas išraiškingo silueto, formuojantis erdvę prieš jį. Gilyn į kvartalą planuojami gyvenamosios paskirties tūriai. Orientuoti rytų-vakarų kryptimi pastatai užtikrina gerą patalpų insoliaciją bei kuria privačius vidinius kiemus, o išskirtinumo tūriams suteikia dinamiški antstatai. Šiaurinį ir pietinius kvartalo tūrius pirmame aukšte jungia maisto prekių parduotuvė ir komercija, užtikrinanti gyvybę alėjoje tarp A ir B kvartalų.
C kvartalas
Centrinis teritorijos pastatas išsiskiria tiek savo funkcija, tiek ir architektūrine raiška. Aktyvios komercinės funkcijos (maisto turgus, ar prekybos paskirties) pastato architektūra įkvėpta artimoje aplinkoje stovinčių istorinių kareivinių tūriais. Jaukaus mastelio ir aktyvios paskirties pastatas tampa teritorijos “širdimi”, suburia čia gyvenančius ir traukia svečius.
D kvartalas
Gyvenamųjų namų kvartalas pasižymi žiedine struktūra. Tūriai dėstomi ir terasos planuojamos atsižvelgiant į natūralaus apšveitimo reikalavimus. Architektūrine raiška siekiama pabrėžti tūrių horizontalumą bei švarias formas. Šį įspūdį sustiprinti padeda planuojami ilgi pakabinami balkonai bei konsoliuojami tūriai.
E kvartalas
E kvartalas išskiriamas į dvi dalis: E1 ir E2, kurios skiriasi ir architektūrine raiška. Kvartalas E1 yra centrinėje teritorijos dalyje, greta viešos C teritorijos dalies, todėl planuojamas išraiškingo silueto, numatant šlaitines plokštumas ir tūrinius stoglangius. Išraiškinagas tūris padeda formuoti gatvės perimetrą bei išsiskiria iš greta planuojamų gyvenamųjų kvartalų. Kvartalas E2 planuojamas racionalaus plano ir tūrio, išskiriant viršutinę dalį kaip antstatą, suteikiant galimybę prabangesnių “penthouse” tipo butų atsiradimui.
F kvartalas
F kvartalas tūrinėmis bei architektūrinėmis priemonėmis taip pat dalijamas į dvi dalis: F1 ir F2. Dalyje F2 planuojamas racionalus stačiakampio plano pagrindas, nutrupantis į viršų, pro kurį atsiveria medžiagiškumu išskiriamas antstatas. Tokiu būdu kuriama itin išraiškinga ir nemonotoniška parapeto linija, sudaromas smulkesnio mastelio tūrio vaizdas. Kvartalas F2 planuojamas solidžių ir tvarkingų formų, akcentuojant tūrių kampus: juos “iškerpant” planuojant terasas arba numatant išraiškingus kampinius pakabinamus balkonus.