KLAIPĖDOS LEZ ŽELDINIMO KONCEPCIJA

Tvarus ir funkciškai subalansuotas kraštovaizdis Klaipėdos LEZ teritorijoje.

 

FAKTAI

Data: 2025 m.
Vieta: Klaipėda
Užsakovas: UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė”
Projekto tipas: Vizijos ir strategijos

APIE PROJEKTĄ

Šiuo projektu koncentruojamasi į kelis pagrindinius aspektus, kurie padės sukurti tvarų ir funkciškai subalansuotą kraštovaizdį Klaipėdos laisvosios ekonomikos zonos (toliau – LEZ ) teritorijoje. Pirmiausia, siekiama užtikrinti, kad želdynai ne tik pagerintų estetinį vaizdą, bet ir tarnautų praktiniams tikslams – pagerintų oro kokybę, sumažintų triukšmą ir padidintų biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties ypatingas dėmesys bus skiriamas augalų rūšių pasirinkimui, kurie tinka vietos klimato sąlygoms, yra atsparūs ir nesudaro didelių priežiūros išlaidų.
Antra, orientuojamasi į kraštovaizdžio struktūrizavimą, siekiant sukurti aiškias ir patogias judėjimo erdves tiek žmonėms, tiek transportui. Želdinių komponavimas turės palaikyti ir sustiprinti miesto infrastruktūrą, tuo pačiu suteikdami erdvę rekreacijai ir socialinėms sąveikoms. Tuo pačiu bus integruojamos žaliosios jungtys tarp skirtingų teritorijų, taip užtikrinant sklandų perėjimą tarp miesto ir pramoninių zonų.

Trečia, ypatingas dėmesys bus skiriamas svarbiausioms teritorijoms – tiek įmonių biurams, tiek viešoms erdvėms, kurios turi potencialą tapti vietos traukos centrais. Čia bus kuriamos išskirtinės želdinių kompozicijos, atsižvelgiant į vizualinį ir funkcionalų ryšį su aplinka. Tai leistų ne tik išryškinti teritorijos svarbą, bet ir suteikti ją aplankantiems vartotojams, darbuotojams ir lankytojams išskirtinę vizualinę patirtį.

Galiausiai, projektas siekia užtikrinti, kad visos šios pastangos prisidėtų prie tvarios ir subalansuotos miesto plėtros, įgalinant Klaipėdą ir jos LEZ teritoriją tapti pavyzdžiu globaliame kontekste, kaip galima derinti ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę.

KONCEPCIJA

Teritorijos morfotipai:

  1. Reprezentacinė erdvė – prioritetinė vieta viešajai erdvei. Kurti parkelio tipo žaliąją erdvę priešais pagrindinį įvažiavimą
    į teritoriją stiprinant esamas augalų bendrijas, įrengiant rekreacinius takus bei poilsio zonas.
  2. Erdvė po el. tinklais – vystoma vandens ekosistemos koncepcija, jungiamasi prie esamų kanalų, plėtojama “Rain garden” žaliosios erdvės koncepcija.
  3. Pramonės g. ašis – stiprinamas pagrindinės gatvės koridorius pratęsiant medžių alėjas abiejose pusėse, integruojamos poilsio vietos į bendrą gatvės profilį.
  4. Geležinkelio buferis – akcentuoti žaliąją infrastruktūrą palei geležinkelio bėgius stiprinant esamas medžių augimvietes, plečiant vietinių augalų bendrijas.
  5. Šilutės pl. buferis – atsiriboti nuo triukšmingo ir aktyvaus Šilutės plento sodinant daugiau skirtingų aukštų rūšių medžių eiles.
  6. Lipkių g. koncepcija – akcentuoti per teritorijos vidurį einančią gatvę pratęsiant medžių alėjas.
  7. Šalutinės gatvės – mažesnio prioriteto gatvių tinklui naudoti smulkesnius ir tankesnius medžius, išryškinant gatvės profilį iš abiejų pusių.
  8. Kanalai – keisti kanalų profilį siekiant sumažinti šienaujamos, prižiūrimos vejos plotą. Naudoti terasavimo principą taip kuriant skirtingų aukščių želdynų grupes. Identifikuoti užmirkusias teritorijas ir jose plėtoti “Raingarden” idėją.

TERITORIJOS PLANAS

Teritorijos planą apima šie kraštovaizdžio formavimo metodai:

  • Medžių alėjų pratęsimas bei naujų atsiradimas palei gatves;
  • Žaliojo barjero kūrimas palei triukšmingiausias bei intensyviausias teritorijos ribas;
  • Skirtingų zonų formavimas dirbtinai formuojamomis kalvomis, siekiant paįvairinti plokščią teritorijos reljefą;
  • Sodinamos vietinės augalų rūšys, stiprinančios esamą ekologinę bioįvairovę;
  • Vandens kanalų integravimas į bendrą ekologinę struktūrą, lėkštinant jų krantus, veisiant vandens augalus;
  • Erdvės po elektros laidais – tai žalieji koridoriai su kalvomis, įvairiais krūmais bei kitais žemaūgiais augalais, vientisai įsiliejantys į bendrą kraštovaizdžio viziją;
  • Vejos šienavimo ribų bei kalendoriaus nustatymas.

REPREZENTACINĖ ERDVĖ

Taikomi dizaino principai

  • Kuriama tvari ekosistema, kurios būklei koreguoti priežiūros reikės, tačiau ji nebus intensyvi;
  • Dėl medžių sodinimo ribojimų erdvė formuojama reljefo pokyčiu – vandens įdubų ir kalvelių atsiradimu;
  • Sodinamų krūmų aukštis neturi viršyti 4 metrų;
  • Mozaikinis vejos šienavimas – žolės pjovimo zonų nustatymas, reguliariai šienaujant tik plotus palei takus;
  • Įdubų ir kalvelių kraštus formuoti nuožulniu santykiu 4:1, pabrėžiant natūralias linijas;
  • Formuojamų įdubų gylis neturi būti gilesnis už gruntinio vandens lygį. Gruntinio vandens lygiui esant 1 metrui, formuojama įduba toje vietoje varijuoja tarp 0,5-0,8 cm;
  • Krantus želdinti skirtingą drėgnumą ir įvairias sąlygas toleruojančiais žoliniais ir žemais sumedėjusiais augalais;
  • Poilsio elementų – suolų ir takelių – integracija į bendrą kraštovaizdžio koncepciją.

Želdinių detalizacija

Želdynų karkasą perimetru formuoja dideli, ilgaamžiai medžiai, kurie ne tik prisitaiko prie įvairių drėgmės sąlygų – nuo šlapių iki vidutinio drėgnumo dirvožemių – bet ir kuria natūralią, tvarią ekologinę sistemą. Šie medžiai sodinami tankiomis grupėmis, todėl jie vertingi ne kaip pavieniai soliteriai, bet kaip kolektyvo dalis, kurianti vientisą, daugiasluoksnę erdvinę struktūrą. Toks tankus sodinimas neleidžia kiekvienam medžiui dominuoti, tačiau kartu stiprina visos grupės ekologinį stabilumą ir vizualinį įspūdį.

ERDVĖ PO EL. TINKLAIS

Taikomi dizaino principai

  • Pasirenkamos žemaūgės, maksimaliai 4 metrų aukštį pasiekiančios sumedėjusių augalų rūšys;
  • Kalvelės ir įdubos formuojamos 8 metrų atstumu nuo esamų aukštos įtampos elektros stulpų atramų;
  • Augalų masyvai neturėtų įrėminti atramų, išlaikant galimybę privažiuoti sunkiasvorei technikai;
  • Pasirenkami atsparūs, natūraliai atvirose vietose augantys augalai;
  • Vandens įdubas formuoti tose vietose, kur nėra įrengta požeminė drenažo sistema;
  • Formuojamų įdubų gylis neturi būti gilesnis už gruntinio vandens lygį. Gruntinio vandens lygiui esant 1 metrui, formuojama įduba toje vietoje varijuoja tarp 0,5-0,8 cm;
  • Įdubų krantai apsėjami veja, leidžiant vykti natūralizacijos procesams, plisti žolinių augalų kolonijoms;
  • Taikytinas tvaraus – du kartus per metus – vejos šienavimo principas, akcentuojantis žydinčias pievas.

Želdinių detalizacija

Virš aukštos įtampos elektros tinklų formuojama dvejopa ekosistema, kuri leidžia tvariai panaudoti skirtingas teritorijos charakteristikas – tiek sausumas, tiek drėgnas vietas – ir sukurti vizualiai bei ekologiniu požiūriu vertingą erdvę.

PAGRINDINĖ GATVĖ

Taikomi dizaino principai

  • Pasikartojantis daugiasluoksnis motyvas kuriamas visame gatvės perimetre;
  • Žaliose zonose tarp gatvės ir sklypų yra paskirstomi tvaraus ir reguliaraus šienavimo plotai;
  • Kur įmanoma, pratęsiamos medžių eilės, o tolėliau nuo pėsčiųjų dalies medžiai sodinami grupelėmis;
  • Erdvėse po aukštos įtampos elektros laidais sodinami aukšti įvairių rūšių krūmai, nesiekiantys aukštensnio nei 4 m aukščio;
  • Visu perimetru, kur leidžia infrastruktūra, yra formuojamos nedidelės kalvelės reljefiškumui.

Želdinių detalizacija

Pagrindinės gatvės žaliąją dalį formuoja tiek esami, tiek naujai sodinami medžiai, kurie prisideda prie estetinės aplinkos kokybės, ekosisteminių paslaugų teikimo bei gatvės identiteto kūrimo. Nauji želdiniai sodinami ten, kur tai leidžia infrastruktūrinių tinklų nebuvimas, o želdynų visumą papildo reljefo kitimas, kuriant kalvotumą – svarbų tiek vizualiai, tiek ekologiškai.

GELEŽINKELIO BUFERIS

Taikomi dizaino principai

  • Dėl galiojančių apsaugos reikalavimų draudžiama sodinti aukštus medžius ar giliai įsišaknijusių augalų;
  • Švelninamas industrinės kalvos įspūdis – formuojamas gamtinis barjeras;
  • Erdvės formuojamos reljefo pagalba – geležinkelį juosia dirbtinu būdu supilamos tvariai prižiūrimos kalvelės;
  • Sodinami savaiminiai ir sėjami pievų augalai, būdingi sausoms ir vidutinio drėgnumo buveinėms;
  • Pasirenkamas tvaraus šienavimo principas – 2 kartus per metus;
  • Išlaikomi nešienaujami plotai, tampantys augalų ir gyvūnų buveinėmis;
  • Šienavimui nenaudojama sunki technika, siekiant išsaugoti natūralią dirvožemio paviršiaus struktūrą.

Želdinių detalizacija

Geležinkelio buferinėje zonoje sodinami laukiniai, savaiminiai ar sėjami pievų augalai, būdingi sausokoms ar vidutinio drėgnumo buveinėms.

Dėl papildomai formuojamo reljefo bei esamų stačių šlaitų, pasirinktos krūmų rūšys papildomai stabilizuotus šlaitus bei užpildytų žalių plotų pakraščius.

Ant kalvelių ir aplink jas komponuojami krūmai seka natūralistinio dizaino principus, bendroje želdynų koncepcijoje atlieka tiek foninį, tiek struktūrinį vaidmenį.

ŠILUTĖS PLENTO BUFERIS

Taikomi dizaino principai

  • Palei Šilutės plentą formuojamas tankus daugiasluoksnis želdinių barjeras;
  • Želdinių koncepcija vystoma siekiant sukurti natūralų, laukinei gamtai būdingą augalų kompozicijos vaizdą;
  • Kuriami sluoksniai skaidomi eilėmis, skirstant augalus į atskirų aukščių eiles;
  • Pirmajam (toliausiai nuo važiuojamosios dalies esančiam) želdinių sluoksniui pasirenkami dideli lapuočiai medžiai;
  • Vidutinio aukščio lapuočiai ir spygliuočiai medžiai sodinami antroje medžių eilėje;
  • Trečiasis žaliojo barjero sluoksnis susidaro iš sumedėjusių aukštesnių krūmų;
  • Vienoje linijoje sodinti skirtingas rūšis, jas atkartoti varijuojant;
  • Požeminių komunikacijų apsaugos zonose palikti plotus žydinčioms pievoms, pritaikant 2 kartų per metus šienavimo taisyklę;
  • Reguliariai šienaujama tik kelio apsaugos zona, kiur – tvaraus šienavimo zona.

Želdinių detalizacija

Medžiai ir krūmai čia sodinami trimis eilėmis, kurių kiekviena atstovauja skirtingam aukščio • ardui – aukštam, viduriniam ir apatiniam. Toks vertikalus sluoksniavimas leidžia kurti efektyvią želdynų sieną, gerai atliekančią užuovėjos funkciją. Kiekvienoje eilėje sodinama ta pati rūšis, bet skirtingo aukščio augalai visame ruože derinami trimis pasikartojančiais augalų • deriniais, kurie varijuoja išlaikydami vientisą vaizdą.

LYPKIŲ GATVĖS KONCEPCIJA

Taikomi dizaino principai

  • Medžių alėjos tankinamos pasikartojančios – tos, kurios jau buvo pasodintos – rūšys;
  • Želdiniai derinami prie esamos alėjos medžių dydžio ir rūšies;
  • Medžiai sodinami tankesnėmis grupelėmis, siekiant sukurti natūralų šėšėlį;
  • Krūmais tankinti viduriniąją juostą, vejos tarp krūmų atsisakyti – vietoj to naudoti mulčių;
  • Esant galimybei viduriniąją juostą papildyti siauralajais medžiais.
  • Reguliariai šienauti tik plotus palei pėsčiųjų ir dviračių takus;
  • Po aukštos įtampos el. tinklais reljefą formuoti kalvelėmis ir negiliomis 0,5-0,8 m įdubomis, formuoti lietaus sodus surenkant lietaus vandens perteklių.

Želdinių detalizacija

Gatvė jau dabar apsodinta nemaža medžių alėja, kuri veikia kaip pagrindinis žaliosios struktūros stuburas. Tačiau siekiant sustiprinti jos reprezentatyvumą, esama struktūra papildoma naujais želdiniais, atsižvelgiant į esamus medžius: jų aukštį, siluetą, lajos formą bei ekologinę vertę.

KANALAI

Taikomi dizaino principai

  • Atnaujinti kanalų ir griovių priežiūrą: kuriant šlaitus su natūraliais vietiniais augalais gerinami biotopai smulkesniems gyvūnams, stabilizuojama vandens kokybė;
  • Keisti kanalų struktūrą – didinti šlaitų plotą juos terasuojant ir plokštinant, nekeičiant kanalų gylio, taip mažinant kaštus skirtus prižiūrimiems šienaujamos pievos plotams;
  • Pabrėžti vandens gamtiškas formas – keičiant nuolydį kanalai gali įgauti vingiuotą formą, taip kuriant vientisumą su kitais kraštovaizdžio elementais;
  • Sodinti pakrantės augmeniją, stiprinant ryšį su aplinka – atkuriant bei stiprinant tinkamas buveines aplink kanalus. Tokiu būdu taip pat gerinamas teritorijų atsparumas ekstremaliems oro reiškiniams;
  • Nuo krantų plokštinimo atlikusį gruntą panaudoti kituose dizaino sprendiniuose

Želdinių detalizacija

Kanalai ar buvę melioracijos grioviai atlieka dvigubą funkciją – jie ne tik tvarko paviršinių vandenų srautus, bet ir tampa ekologiškai vertingomis, estetiškai patraukliomis žaliomis juostomis, jungiančiomis skirtingas teritorijos dalis.

Pamažinus krantų nuolydį, sukuriamos nuosaikios, plačiau išskleistos krantinės, kurios tampa palankiomis buveinėmis žolinių augalų įvairovei. Tokios šlaitinės zonos leidžia augalams įsitvirtinti be erozijos grėsmės ir sukuria laipsnišką perėjimą tarp vandens ir sausumos buveinių.

REKOMENDACIJOS SKLYPAMS

Pateikiamas rekomendacijų sąrašas, kuris užtikrins aiškumą ir vieningumą želdinimo sprendimuose, išlaikys estetinį ir funkcinį darnumą.

FUNKCIONALUS AUGALŲ AUKŠTIS. Želdinių aukštis bei masė – proporcingas erdvei, bei pakankamas funkcijai atlikti: aukšti medžiai užuovėjai nuo vėjų ir šešėlių kūrimui, krūmų masės perimetrui, užuovėjai, erdvei formuoti. Rinktis nespalvotus kultivarus.

TVARUS ŠIENAVIMAS. Palikti teritorijų, kurios nėra šienaujamos, leidžiant formuotis natūraliems žolynams ir buveinėms.

SAUGOMI ESAMI ŽELDINIAI. Nekirsti augalijos be reikalo, ypač brandžių medžių ar krūmų. Esant galimybei, koreguoti požeminių komunikacijų trasą.

TVOROS ŽELDINIMAS. Vieninga apsitvėrimo sistema. Jei yra reikalinga tvertis, naudoti tokio pat tipo tvoras, jas apsodinti želdinių eile.

AUGALŲ RŪŠIŲ DERINIMAS. Derinti vietinius augalus su natūraliai atrodančiais dekoratyviniais, kad būtų išlaikytas biologinis tvarumas bei estetinė dermė.

AKĮ DŽIUGINANTIS VAIZDAS. Atsiveriantis vaizdas turėtų džiuginti akį – tai gali būti natūrali augalija, įdomus reljefas ar meniški akcentai, sukurti subtiliai įsiliejantys į aplinką.

JAUTRUMAS APLINKAI. Projektuojant, atsižvelgti į esamą gamtinę situaciją – dirvožemio sąlygas, drėgnumą, esamus augalus ir natūralius gamtinius ryšius.

POILSIO VIETOS SU ŠEŠĖLIU. Kurti žalias zonas su šešėliu, kuriose būtų malonu pabūti net ir karštomis dienomis.

NATŪRALISTINIS STILIUS. Želdinių kompozicijose siekti gamtinio pojūčio – tai gali būti laisvai augančios pievos, miškingi ploteliai ar žemų krūmų bei medžių grupės.

VIENTISAS KLEZ IDENTITETAS. Siekti, kad kiekvienas sklypas prisidėtų prie vientiso erdvinio identiteto, bet kartu išliktų jautrus konkrečiai aplinkai, kurioje yra.

LIETAUS VANDENS SURINKIMAS. Rinkti lietaus vandenį, naudojant infiltracinius sprendimus ar vandens surinkimo sistemas, kurios padeda tausoti resursus.

NATŪRALUS ŠĖŠĖLIS. Kurti natūralų šešėlį želdiniais, vietoj statinių pavėsinių ar tentų.

Be rekomendacijų

Su rekomendacijomis

10 ŽELDINIMO TAISYKLIŲ

VIENTISAS KLEZ IDENTITETAS

Siekti, kad kiekvienas sklypas prisidėtų prie vientiso erdvinio identiteto, bet kartu išliktų jautrus konkrečiai aplinkai, kurioje yra.

JAUTRUMAS APLINKAI

Projektuojant, atsižvelgti į esamą gamtinę situaciją – dirvožemio sąlygas, drėgnumą, esamus augalus ir natūralius gamtinius ryšius.

IŠLAIKYTI GAMTOS FORMAS

Nelyginti ir nekelti reljefo, jei tai nebūtina, – gamtos formos gali būti ne tik estetiškai patrauklios, bet ir funkcionalios.

SAUGOTI ESAMUS ŽELDINIUS

Nekirsti augalijos be reikalo, ypač brandžių medžių ar krūmų. Esant galimybei, koreguoti požeminių komunikacijų trasą.

TVARUS ŠIENAVIMAS

Palikti teritorijų, kurios nėra šienaujamos, leidžiant formuotis natūraliems žolynams ir buveinėms.

RINKTI LIETAUS VANDENĮ

Rinkti lietaus vandenį, naudojant infiltracinius sprendimus ar vandens surinkimo sistemas, kurios padeda tausoti resursus.

NATŪRALUS ŠĖŠĖLIS

Kurti natūralų šešėlį želdiniais, vietoj statinių pavėsinių ar tentų.

FUNKCIONALUS AUGALŲ AUKŠTIS

Želdinių aukštis bei masė – proporcingas erdvei, bei pakankamas funkcijai atlikti: aukšti medžiai užuovėjai nuo vėjų ir šešėlių kūrimui, krūmų masės perimetrui, užuovėjai, erdvei formuoti.

TVOROS ŽELDINIMAS

Vieninga apsitvėrimo sistema. Jei yra reikalinga tvertis, naudoti tokio pat tipo tvoras, jas apsodinti želdinių eile.

AKĮ DŽIUGINANTIS VAIZDAS

Atsiveriantis vaizdas turėtų džiuginti akį – tai gali būti natūrali augalija, įdomus reljefas ar meniški akcentai, sukurti subtiliai įsiliejantys į aplinką.

PROJEKTO BUKLETAS

Previous
Next