Data: 2025 m.
Vieta: Klaipėda
Užsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Projekto partneris: Mindaugas Pakalnis
Projekto tipas: Galimybių studijos
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Atsižvelgiant į Klaipėdos miesto urbanistinius iššūkius ir siekį plėtoti miestą tvariai bei subalansuotai, buvo atlikta išsami miesto urbanistinės struktūros, demografijos ir infrastruktūros būklės analizė. Tyrimo metu vertinta esama situacija, identifikuotos teritorijos pagal jų infrastruktūros išvystymo lygį, įvertinta per pastaruosius 4 metus Klaipėdoje įvykusi plėtra, taip pat išanalizuotos ir kitų Lietuvos miestų taikomos praktikos bei įmokų modeliai. Palyginamasis vertinimas leido adaptuoti geriausią šalies patirtį Klaipėdos miesto kontekste.
Klaipėdos miesto infrastruktūros plėtros įmokų sistema siekia užtikrinti sąžiningą ir tikslingą miesto plėtros finansavimą. Kiekviena nauja urbanistinė iniciatyva mieste sukuria papildomą viešųjų paslaugų, inžinerinių tinklų, susisiekimo infrastruktūros ir kitų miesto funkcijū poreikį, todėl nauja plėtra turi prisidėti prie šių investicijų per infrastruktūros įmoką.
ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
Klaipėdos miestas susiduria su driekos problema. Sovietmečiu statyti mikrorajonai vis dar tankiausi, tačiau palaipsniu praranda gyventojus, o gerai išvystyta infrastruktūra naudojama mažiau efektyviai. Miestas skysta, todėl gyventojai tolsta nuo kompaktiško miesto centro ir jame esančių paslaugų.
Bendrasis planas
Gyventojų tankumas
Darbo vietos
Gyventojų amžius
Suburbanizacija
Gyventojų pokytis
Švietimas
Socialinės paslaugos
PLĖTRA KLAIPĖDOJE 2021-2024 METAIS
Klaipėdos miesto savivaldybėje išduoti statybos leidimai
Miesto centras vystomas intensyviai ir mišriai – čia statomi tiek daugiabučiai, tiek komerciniai, tiek visuomeniniai pastatai. Tuo tarpu miesto pakraščiuose vyrauja individualūs gyvenamieji namai ir žemės ūkio statiniai. Tolstant nuo miesto centro teritorijos tampa vis labiau monofunkcinės – gyvenamos ar gamybos teritorijos.
Klaipėdos miesto plėtros kryptys orientuotos į vidaus augimą – tankinimą miesto centre ir Naujamiestyje, kompaktiško miesto centro kūrimas galėtų būti dar aktyvesnis suvaldžius gyventojų persikėlimą į miesto pakraščius. Kompaktiški ir mišrūs miesto rajonai užtikrintų visų miesto gyventojų aprūpinimą kasdienėmis būtinomis paslaugomis.
Infrastruktūros įmokos surinktos 2021-2024 metais vertinat atskiras miesto zonas
Įmokų duomenys rodo labiausiai prie miesto plėtros prisidedančias teritorijas, ttai yra miesto cenrtinė dalis, pramonės rajonai (išskyrus LEZ, kuris nuo šių įmokų yra atleistas).
Per nagrinėjamus keturis plėtros metus miesto centre buvo surinkta virš pusės milijono eurų lėšų miestui. Tai sudaro apie 20 % visos surinktos sumos. Ši suma viso labo galėtų padengti, tokios gatvės, kaip Žvaigždžių (Tauralaukis) įrengimą. Šiai dienai surenkamos lėšos yra gana simbolinės ir mažai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo.
Efektyvesnis plėšų surinkimas už mieste vykstančią plėtrą galėtų pasiūlyti daugiau bendros miesto infrastruktūros kasdieniam gyventojų naudojimui.
ESAMOS INFRASTRUKTŪROS VERTINIMAS
Inžinerinės ir kelių infrastruktūros išvystymo tyrimas Klaipėdos mieste
Planuojant miesto infrastruktūros tarifų zonas ir koeficientus svarbu atsižvelgti į faktinį infrastruktūros išvystymo lygį ir prioritetą teikti teritorijoms, kuriose infrastruktūra jau veikia ir gali aptarnauti didžiąją dalį miesto naudotojų bei gyventojų.
INFRASTRUKTŪROS ĮMOKŲ SĄNDARA
Įmokos nustatymas
Mokestis už plėtrą vykstančią mieste gali būti ne tik priemonė padengti miesto priežiūrai ir aptarnavimai reikalingus kaštus, bet taip pat ir įrankis strategiškai nukreipti miesto plėtros vektorių bendrai miestui naudingiausia kryptimi.
Funkcinių teritorijų nustatymas
Kiekviena miesto zona skiriasi užstatymo morfotipu, pagrindine funkcija ar pastatų tipologija, taip pat toje vietoje išvystytos infrastruktūros lygiu. Miesto centras yra puikiai išvystas ir tankus, infrastruktūra jame kasdiena aptarnauja didžiają dalį gyventojų, taip pat ir sovietmečiu statyto daugiabučių rajonai – čia gausu socialinių paslaugų, gerai išvystyta inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. Zonos priemiesčiuose pasižymi itin mažu tankiu, taigi infrastruktūtos plėtojimas ten yra brangus ir aptarnauja mažesnį kiekį gyventojų (naudotojų). Įvertinus miesto plėtros prioritetus, bendrąjį miesto planą ir miesto stuktūrinį zonavimą bei atlikus demografinę bei infrastruktūros išvystymo analizę buvo išskirtos šios funkcinės Klaipėdos miesto zonos, nuo kurių priklauso skirtingų pastatų tipų Z koeficientas:
Centro zona
Konversijos zona
Sovietmečio daugiabučių zona
Pramonės zona
Laisvoji ekonominė zona
Mažaaukštė gyvenamoji zona
Uosto zona
Pajūrio zona
Perspektyviniai daugiabučių kvartalai