LUKIŠKIŲ KALĖJIMO KOMPLEKSO IŠEITIES DUOMENŲ ANALIZĖ

Istorinės raidos analizė, būklės įvertinimas urbanistiniu, aplinkosaugos, architektūriniu, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių, socialiniu, ekonominiu bei galiojančių, teritorijai aktualių teisės aktų ir reglamentų aspektais.

FAKTAI


Data: 2020 m. sausio mėn
Vieta: Lukiškių skg. 6, Vilnius
Užsakovas: VĮ Turto Bankas
Projekto tipas: Analizė, būklės įvertinimas


APIE PROJEKTĄ

Nuo 1901 m. uždaras ir griežtai saugomas kompleksas dabar atsiveria visuomenei, tačiau akivaizdu, kad nėra vieno recepto, kaip elgtis su praeities randais ar stigmomis, ką daryti su šiuo valstybės turtu, kokia ateitis laukia kalėjimo komplekso ir jo apylinkių. Taip pat tampa aišku, kad užuot prisirišus tik prie vieno istorinio laikotarpio ar įvykio, būtina susitarti, kuriuos matomus ar nematomus istorinius artefaktus norime atsiminti ir konservuoti, o kuriuos galime transformuoti, suteikdami naujos prasmės. Klausimai – sudėtingi, keliantys daug diskusijų ir poliarizuojantys, todėl reikia nuodugnaus daugiasluoksnio šio kompleksiško objekto tyrimo, kokybiškos diskusijos bei įtraukaus proceso.
Pagrindinis tyrimo tikslas yra parengti Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ir jo teritorijos, esančios Lukiškių skg. 6, Vilniuje (toliau – Objektas), išeities duomenų analizę, kuri vėliau leistų sėkmingai rengti Objekto transformacijos galimybių studijas ir kūrybines dirbtuves.

BŪKLĖS ĮVERTINIMAS URBANISTINIU ASPEKTU

Apžvelgiamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, įvertinami jo pakeitimai, kiti galiojantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai bei Objekto funkciniai ryšiai su lokaliais ir bendramiesčiais rajonų centrais, svarbiais visuomeniniais objektais. Atliekama viešųjų paslaugų, viešojo transporto, viešųjų erdvių, želdynų, pėsčiųjų ir dviračių takų bei gatvių tinklo ir funkcijų analizė. Įvertinamas Objekto pasiekiamumas, identifikuojamos problemos. Nustatomas komplekso reikšmingumas miesto erdvinei ir urbanistinei struktūrai bei Objekto plėtros galimybės atsižvelgiant į esamą urbanistinę struktūrą ir aplinkines teritorijas.

Viešosios erdvės

Šiuo metu vykdomi arba patvirtinti techniniai projektai

Automobilių parkavimo zonos

OBJEKTO SPECIFIKA, PANAUDOJIMO GALIMYBĖS ARCHITEKTŪROS TIPOLOGIJOS POŽIŪRIU

Pagal tūrinę erdvinę specifiką kompleksas nėra vienalytis, todėl būtina jo statinius vertinti atskirai, apibendrinant pastato planinę struktūrą ir jos transformacijos galimybes. Skirtingoms funkcijoms taikomi skirtingi statybos techniniai reglamentai ir rinkos standartai, kurie kinta priklausomai nuo esamų statinių būklės ir jų saugojimo režimo.
Šiandien kalėjimo sklype dominuoja aiškaus geometrinio plano koridorinės struktūros pastatai, kurių pritaikomumas priklauso nuo kapitalinių sienų tinklo, kultūros paveldo apribojimų, esamų fasado ir sienų angų dydžių, laiptinių ir evakuacinių kelių kiekio, patalpų aukščio, gylio, orientacijos, sklypo dydžio ir daugybės kitų parametrų. Bendri pastatų rodikliai pateikiami 31 pav.

VERTINGOSIOS PASTATŲ KOMPLEKSO SAVYBĖS

Kultūros paveldo apsaugos sistemoje objektai ir daiktai vertinami pagal tris pagrindinius kriterijus, kurie lemia
daiktų arba teritorijų vertę. Kultūros vertybės vertę sudaro trys dalys: senumo, meninė ir istorinė vertės. Nustatytos vertingosios komplekso ir jo dalių savybės yra pagrindiniai transformaciją lemiantys aspektai. Pasirinktos paveldo objektų tvarkymo ir transformacijos rūšys nulems ne tik teritorijos ir komplekso vietos jausmą, įprasminimą mieste, funkcinę programą ar architektūrinę ir urbanistinę išraišką, bet ir istorinę vertę, kuri gali būti sustiprinta arba negrįžtamai sunaikinta.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksas yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės paveldo objektas, įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

• Objektas yra unikalus ir puikiai išsilaikęs XX a. pradžios architektūros kūrinys, reprezentuojantis to meto požiūrį ir vertybes.
• Kompleksas yra puikiai pasiekiamas, tačiau neintegruotas į viešųjų erdvių sistemą.
• Vilniaus miesto aplinkinės infrastruktūros plėtra (gatvių, viešųjų erdvių ir kt.) gali padidinti objekto vertę.
• Kompleksas yra svarbus daugeliui miesto bendruomenių ir aktyvistų.
• Objekte beveik nėra žalumos, tačiau neaišku, ar nauji želdynai nepažeistų vertingųjų komplekso savybių.
• Aplink kompleksą gyvena labai mažai gyventojų, tikėtina, kad ateityje administracinės ir gyvenamosios funkcijų santykis dar labiau didės.
• Dabartiniuose miesto plėtros procesuose vis dar matyti didelė funkcijų poliarizacija, todėl Objekte reikėtų vengti vien tik administracinių funkcijų.
• Statybos leidimų ir naujų projektų analizė rodo, kad kompleksas ir erdvės aplink jį yra miesto vystymo procesų nuošalyje, tačiau įrodymų, kad dėl to kaltas kalėjimas nėra.
• Būtinas inovatyvus susisiekimo ir teritorijos pasiekiamumo sprendinys, nes bet kokie automobilių statymo sprendiniai sunkiai įgyvendinami net ir pagal mažesnius reglamentus.
• Būtina daugiau įvairesnių funkcijų, nes funkcijų homogeniškumo sudėtinga užtikrinti viešųjų erdvių gyvybingumą.
• Norint Objektą pritaikyti naujoms funkcijoms, būtinas kapitalinis jo atnaujinimas, dauguma patalpų yra itin fiziškai nusidėvėjusios.

• Nė vienas projekto vystymo ir bendradarbiavimo modelis nėra absoliučiai tinkamas tokio mastelio ir kompleksiškumo projektui, todėl būtina skirtingų vystymo modelių ir partnerysčių kombinacija.
• Būtina paskirti laikiną operatorių, kuris pagal aiškų veiksmų planą atsakytų į visus šioje studijoje iškeltus techninius ir vertybinius klausimus bei identifikuotų atskirų komplekso dalių vertę ir potencialą, taip pat gautų ir administruotų pajamas iš laikinų veiklų, trumpalaikės nuomos, techniškai prižiūrėtų Objektą.
• Atsakius į visus klausimus būtina aiški vizija, kuri leistų objektą skirstyti į funkciškai logiškus ir pagrįstus projektus ar jų etapus. Rekomenduojame proceso dalyvius reguliariai tartis bei informuoti apie priimtus sprendimus.
• Rekomenduojame atlikti pastatų struktūros inžinerinių sistemų, konstrukcijų tyrimus, kad būtų galima konkrečiau įvardinti pritaikymo galimybes.
• Rekomenduojame sukurti ilgalaikį veiksmų planą, leidžiantį aiškiai identifikuoti, kuriuos objektus yra logiška parduoti, nuomoti arba pritaikyti valstybės poreikiams.
• Nors visuomenės pozicija dėl istorinės atminties, politinių kalinių, memorialinės reikšmės, istorinių takų, totorių gyvenvietės bei jų kultūros pėdsakų, istorinio uosto galimai yra aiškesnė, rekomenduojama atlikti išsamesnius istorinius tyrimus.
• Rekomenduojame ieškoti naujų viešosios ir privačios partnerystės modelių.
• Rekomenduojame anksti spręsti objekto nuosavybės valdymo klausimus: parinkti tinkamą valdymo formą, sukurti veiklos strategiją, įtraukti suinteresuotas grupes.

PROJEKTO EIGOS NUOTRAUKŲ GALERIJA

PROJEKTO BUKLETAS