PENKI ŽINGSNIAI GERAM MIESTUI

Kiekvienas miestas yra savaip unikalus ir nuostabus dėl savo unikalios istorijos, žmonių, tradicijų, geografijos, gamtos, problemų ir iš jų kylančių galimybių. Per daugiau nei 10 metų darbo mmap. urbanistų komanda sukaupė didžiulę patirtį, kuria nori su Jumis pasidalinti.

FAKTAI


Data: 2024 m.
Vieta: Lietuvos miestai
Projekto tipas: Vizija ir strategija


APIE PROJEKTĄ

Geras miestas – tai sveika ir saugi fizinė gyvenamoji aplinka, fiziškai ir emociškai sveika visuomenė, stipri ekonomika ir klestintys vietos verslai, erdvė kurtis ir klestėti bendruomenėms bei išskirtinis istorinis ir kultūrinis savitumas. Todėl nenuostabu, jog šiandien miestų planavime ir vizijose daug dėmesio skiriama fizinės miestų struktūros plėtrai. Strateginiai tikslai apima ne tik infrastruktūros vystymą, erdvių pritaikymą pėstiesiems, paslaugų pasiekiamumą bei jų įvairovę, bet ir žaliojo miesto charakterio stiprinimą, taip pat rekreacinės, sporto bei kultūrinės infrastruktūros plėtrą, galiausiai – geresnių sąlygų verslams vystytis kūrimą.

Matome, kad dažnai iki gero miesto trūksta labai nedaug, todėl norime Jus įkvėpti ir padėti sutelkti dėmesį į mažus žingsnius, mažus, bet svarbius darbus ir iniciatyvas gero miesto link. Norime sutelkti dėmesį į  penkias temas, kurios, mūsų nuomone, daro didžiausią įtaką miestų išvaizdai, įvaizdžiui, patogumui ir ekonominei sėkmei. Išmintingas planavimas leidžia didelių pokyčių siekti palaipsniui; Sumanūs judumo sprendiniai mažiną taršą, didina gyvenimo bei aplinkos kokybę ir globalią integraciją; Kokybiškos paslaugos veikia it naujų gyventojų magnetas; Vietos Ekonomika kaip tvarumo pamatas ir vietos identitetas kaip platforma pasakoti vietos istoriją bei ugdyti miestą mylinčią, kuriančią ir juo besirūpinančią bendruomenę. 

IŠMINTINGAS PLANAVIMAS

Išmintingas funkcinis planavimas: 

  • Aiškiai apibrėžtas, daugiafunkcinis miesto centras;
  • Vertikalus funkcinis zonavimas; 
  • Užtikrinama gyvenamojo būsto tipų įvairovė;
  • Plėtra į užmiestį išmintinga tik tada, kai mieste nebelieka apleistų sklypų ar nenaudojamų statinių;
  • Planuojant naujus pastatus vengiama ilgų blogųjų pusių ir aklinų fasadų.

Skirtingi masteliai ir formos teritorijoje: 

  • Didžiulė Pastatų tipų įvairovė; 
  • Mieste išryškėja vietoženkliai; 
  • Skatinamas mišrus užstatymas tiek kvartalo tiek sklypo masteliu.

Stiprios ir patogios jungtys:

  • Aiškus ir patogus viešųjų erdvių tinklas leidžiantis patogiai judėti mieste ar miestelyje; 
  • Stiprios, patogios ir dažnos jungtys su kitais miestais ar regiono centru;
  • Miesto ar miestelio centras yra lengvai randamas, struktūra aiški ir atpažįstama;
  • Mieste lengva orientuotis. 

Gamta pagrįstų sprendimų taikymas: 

  • Augmenija integruojama į gatvių ir viešųjų erdvių dizaino sprendinius;
  • Skiriamas didelis dėmesys miesto mikroklimatui;
  • Naujai užstatomose teritorijose skiriama daugiau nei pakankamai erdvės žaliosioms erdvėms ir naujiems gamtiniams ryšiams.

SUMANUS JUDUMAS

Miestietis viliojamas keliauti tvariau: 

  • Visos alternatyvos patogesnės už kelionę automobiliu;
  • Kuriamas nuoseklus ir išbaigtas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas;
  • Visuomeninis transportas – kasdieninės miesto rutinos dalis, 
  • Stotis – pagrindinis judumo terminalas jungiantis su visais šalies centrais; 

Gatvė = viešoji erdvė:

  • Aiški gatvių hierarchija ir judumo sistema leidžia skaityti ir suprasti miestą;
  • Prioritetas pėstiesiems, dviratininkams ir žaliajai erdvei, o kas liko –automobiliams; 
  • Gražus medis – pusė darbo. Atnaujinant gatves ir viešąsias erdves privalu saugoti esamus medžius.
  • Greičio mažinimas mažina oro taršą ir triukšmą, bei didina saugumą ir gyvenimo kokybę.
  • Gatvė – pagrindinė miesto socialinio ir ekonominio gyvenimo scena, o ne tik tranzito arterija tarp “A” ir “B”.

Miestas visiems ir ypač vaikams:

  • Gatvės, pastatų įėjimai ir viešosios erdvės pritaikytos įvairių poreikių ir amžių gyventojams;
  • Visas miestas lyg nesibaigianti žaidimo aikštelė vaikams, kurioje jie jaučiasi saugūs ir turi galimybę lavinti savo kūrybinius ir fizinius gebėjimus. 
  • Vaikystėje susiformavę judumo įpročiai lieka visam gyvenimui, vaikų saugumas gatvėse geriausiai miesto infrastruktūros vertinimo kriterijus.

KOKYBIŠKOS PASLAUGOS

Dėmesys vaikams:

  • Kokybiškos švietimo paslaugos, motyvuoti mokytojai, tvarūs mokyklų finansai. Svarbu kokybė, o ne kiekybė;
  • Kokybiškas neformalus švietimas ir jo įvairovė; 
  • Mieste saugu žaisti ir leisti laiką, saugios ir letos gatvės;

Įtraukti paaugliai:

  • Įvairiapusiško aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybės; 
  • Užtikrinamas jaunimo neformalaus ugdymo įvairovė ir alternatyvos; 
  • Bent viena “madinga” vieta susitikti

Sveikai, ilgai ir laimingai gyvenantys senjorai:

  • Sveika mitybą, judėjimas ir socializacija;
  • Mokymasis visą gyvenimą;
  • Kokybiškos būtinosios ir socialinės paslaugos.

Laimingi tėvai:

  • Greitai net ir pėsčiomis pasiekiamos paslaugos; 
  • Patogi paslaugų infrastruktūra vaikų auginimui;
  • Tėvai ramūs dėl vaikų saugumo;
  • Tėvai ramūs dėl švietimo kokybės.

Jauni profesionalai:

  • Skaidrios ir greitos teritorijų planavimo procedūros ir statybos leidimo išdavimas;
  • Proaktyvi komunikacija su potencialiais investuotojais;
  • Gera būsto įsigijimo ar nuomos kaina;
  • Geras susisiekimas su regiono ir šalies centrais;
  • Kokybiškos komercinės paslaugos.

VIETOS EKONOMIKA

Puikios sąlygos verslui: 

  • Aktyvus bendradarbiavimas tarp savivaldybės ir vietos verslininkų; 
  • Geros sąlygos smulkiajam, vidutinio dydžio ir lokaliam verslui;
  • Lokalios gamybos ir lokalių paslaugų vartojimo skatinimas;
  • Paskatos verslui už tvarumą ir socialinį atsakingumą versle;
  • Jaunimo verslumas skatinimas;
  • Inicijuojami reguliarūs susitikimai su verslininkais pvz. verslo pusryčiai;
  • Aiškūs reikalavimai ir paruošta infrastruktūra investicijoms;
  • Sudaromos sąlygos žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui;
  • Miesto vizijų ir planų įgyvendinimo nuoseklumas, kuris generuoja pasitikėjimą savivaldybe;

Aiški miesto vystymo vizija: 

  • Gerai išanalizavus miesto kontekstą galima lengvai suprasti kokios funkcijos toje vietoje klestės; 
  • Skatinamos bei remiamos gyventojų iniciatyvos, skirtos vietos identitetui stiprinti ar kurti;
  • Miesto darnus vystymosi procesas spręndžiamas kartu su profesionalais: architektūros, urbanistikos, kraštovaizdžio, aplinkosaugos, gamtos, kultūros paveldo ir kitais specialistais;
  • Įgalinami miesto vyriausi architektai, kurie sukuria architektūros ir urbanistikos kokybę;
  • Sklandžiam miesto teritorijų vystymo įgyvendinimui būtinas atvirumas, informacijos sklaida ir miesto bendruomenės įtraukimas;
  • Siekiama tapti patraukliu miestu tiek lokaliame, tiek globaliame kontekste.

MIESTO IDENTITETAS

Naudojamas paveldas: 

  • Aktyviai puoselėjamas vietos kultūrinis ir istorinis kontekstas;
  • Miestas supranta, kaip jo turtas yra naudojamas ir prižiūrimas;
  • Saugomas ir įveiklinamas kultūros paveldas.

Kiekvieno miesto veidas yra gražus: 

  • Kuriamas teigiamas socialinis miesto identitetas; 
  • Miestas turi stiprų vizualinį identitetą ir aiškią išorinę komunikaciją apie save;
  • Gyventojai didžiuojasi, kad gyvena savo mieste. 

Istorija žiūrinti į ateitį:

  • Atpažįstami esami ir formuojami nauji miesto orientyrai;
  • Kuriami kokybiški kultūros renginiai;
  • Miestas įsivardina savo tradicijas bei kuria jas naujas;
  • Mieste yra saugomas istorinis bei kultūrinis palikimas.

Kuriamos stiprios ir produktyvios bendruomenės:

  • Klesti stiprios, įtraukios bendruomenės;
  • Žmonių bendravimą skatinanti gyvenamoji aplinka;
  • Kuriama talentus pritraukianti aplinka;
  • Skatinamos gyventojų iniciatyvos, skirtos vietos identitetui stiprinti;
  • Bendruomenė padeda socialiai pažeidžiamiems asmenims. 

Žaliosios erdvės ir jų jungtys:

  • Viešosios erdvės yra skirtingų dydžių ir charakterių, kokybiškos ir gyvybingos;
  • Rečiau naudojami plotai mieste gali tapti puikiomis natūralios gamtos buveinėmis;
  • Prioritetas vietinėms želdinių rūšims;
  • Mieste kuriamas nenutrūkstantis žaliųjų erdvių tinklas;

Kompaktiškas miestas = trumpų kelionių miestas: 

  • Būtinosios socialinės funkcijos planuojamos arčiau namų;
  • Įgalintos bendruomenės geriausiai sprendžia savo aplinkos problemas.

BUKLETAS