Data: 2014 m.
Vieta: Vilnius – Klaipėda
Užsakovas: VšĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra“
Projekto tipas: Kvartalo vizija
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Vizijos objektas – fizinės miesto erdvių charakteristikos, viešųjų erdvių gyvybingumą lemiantys plano sprendiniai, pasiekiamumas ir transportas, integracija ir vietos identitetą lemiantys faktoriai. Tikslas – sukurti vieną bendrą turgaus vystymosi viziją atitinkančią visų suinteresuotų grupių poreikius, apibrėžti teritorijos charakterį, suformuluoti teritorijos kokybę nustatančius kriterijus bei pasiūlyti turgavietės programą. Vizijos pasiūlymas pateikia rekomendacinius sprendimus skirtingais sluoksniais, paremtus viso proceso metu surinkta informacija, įžvalgomis ir visuomenės lūkesčių analizėmis. Vizija analizuoja transporto ir pasiekiamumo, viešosios erdvės ir jos įvairovės, funkcinės įvairovės, istorijos ir identiteto problematiką, pateikia gaires ir rekomendacijas tolimesniam teritorijos vystymuisi.
PROCESAS
Klaipėdos miesto savivaldybė siekia parengti ilgalaikę ir tvaria viziją Klaipėdos senojo turgaus kvartalui, atitinkančią visų suinteresuotų teritorijos naudotojų ambicijas, lūkesčius bei interesus, kuriame tiek savivaldybė tiek UAB Senasis turgus yra konsolidavę nemažai nekilnojamojo turto. Tikslinga renovacija ir investicijos šioje vietoje gali kardinaliai pakeisti ne tik Senąjį turgų, aplinkinį kvartalą, bet ir atgaivinti visą Klaipėdos senamiestį. Klaipėdos Senasis turgus išsiskiria iš Klaipėdos turgaviečių – jis įsikūręs senamiestyje, kur dar nėra
nė vieno didelio komercinio centro, todėl atnaujinta ir išplėsta turgavietė galėtų užpildyti šią komercinę nišą. Tai puikiai pasiekiama miesto dalis, čia susikerta pagrindinės miesto gatvės bei kerta net 18 viešojo transporto linijų, šalia – kruizinių laivų terminalas, Pilies uostas bei keltai į Neringą. Šiame buklete atskleidžiama kompleksinė teritorijos transformacijos vizija skirtingais urbanistiniais, socialiniais ir ekonominiais sluoksniais, bei pateikiama aiški vieno ar kito pasiūlymo argumentacija ir kokybinės gairės įgyvendinimui.
SENOJO TURGAUS KVARTALAS
Senajame turguje prekyba vyksta halėje, žuvies turguje, lauko paviljonuose ir turgaus aikštėje. Tačiau pirkėjų srautai yra nedideli, jaučiamas sezoniškumas ir visi sutaria, kad turgų būtina atnaujinti. Tai vėl galėtų virsti vieta, kuri traukia miestiečius, o prekyba vyksta visą dieną. Senasis turgus turi nemažai turto, kurį renovavus ir pritaikius šiandienos poreikiams galima tikėtis pagerinti esamą situaciją. Svarbu galvoti ne tik apie turgavietės atnaujinimą, bet ir apie viso kvartalo gaivinimą taip siekiant užtikrinti tvaria jo ateitį. Senąjį turgų supa kelios svarbios miesto aikštės, kuriose slepiasi daug neišnaudotų galimybių. Aikštė ties Taikos prospektu – dabartine automobilių stovėjimo aikštelė, gali tapti patraukiu įėjimu į turgavietę. O Turgaus aikštė, kuri dabar naudojama vos pusdienį, gali virsti svarbia miesto viešąja erdve, kur šalia prekystalių atsirastų erdvės ne tik susitikti, bet ir leisti laisvalaikį. Kvartaluose aplink senąjį turgų yra nemažai tuščių sklypų ir neišbaigtų kvartalų, tai ypač patrauklios vietos gyvenamiesiems namas, mažoms parduotuvėlėms, viešbučiams ir kavinėms. Savivaldybės ir Senojo turgus nekilnojamasis turtas gali iš esmės pakeisti šios teritorijos įvaizdį, kita vertus, problemas reikia spręsti kompleksiškai nepamirštant srautų, automobilių stovėjimo, viešosios erdvės, nusidėvėjusių pastatų ir kitų problemų. Senojo turgaus kvartalas didžiulis ir užima net penktadalį senamiesčio, tad kvartalo sėkmė neabejotinai gali pakeisti ir viso senamiesčio ateitį.
VIZIJA
Turgus yra objektas reprezentuojantis lietuviškus maisto produktus, kulinarinį paveldą, žvejybos ir kitų amatų tradicijas. Jis turi veikti ryte ir vakare, vasarą ir žiemą ir virsti gyvo senamiesčio kvartalo ašimi. Dabartinis turgus užimą apie 1ha plotą iš kurio vos penktadalis po stogu (Halė, Žuvų turgus ~1500m2), visa likusi prekyba vyksta lauko paviljonuose arba aikštėje. Infrastruktūra nusidėvėjus, o pirkėjų srautai nedideli, todėl ir pardavėjų skaičius svyruoja nuo 90 iki 400 priklausomai nuo metų laiko ir savaitės dienos. Vidutiniškai turguje prekiauja apie 170 prekeivių ir todėl halė dažnai atrodo tuštoka. Kad turgaus veikla būtų pelninga reikėtų apie 600 prekeivių, todėl vizijoje numatomos gairės ir veiksmų kompleksas, kurie gali užtikrinti didesnius pirkėjų srautus ir tvarią UAB „Senasis turgus“ ateitį. Visų pirma, analizuojant skirtingus Lietuvos turgus, buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos klimate geriausiai veikia dengti turgūs, todėl yra racionalu siūlyti uždengti kuo daugiau prekybos ploto, o turgaus aikštę naudoti kaip programos “ventilį” esant ypač dideliam prekybininkų kiekiui. Antra, renovuoti nusidėvėjusius statinius, aiškiai suformuoti pirkėjų srautus ir optimizuoti prekybos plotą. Trečia, suformuoti marketingo ir įvaizdžio strategiją, kuri išskirtų Klaipėdos senąjį turgų iš kitų miesto turgų ir apibrėžtų tikslinę naudotojų grupę. Ketvirta, diegti naujas technologijas darant turgų patogesnį pirkėjams. Penkta, didinti pastovių pirkėjų skaičių ir srautus gerinant pirkėjų ir pardavėjų komunikaciją. Tik pagerinus paslaugų aplinkos ir paslaugų kokybę galima sukurti daugiau darbo vietų ir sulaukti daugiau pirkėjų.
