SKULPTŪROS IR VITRAŽO CENTRO INTERESŲ ANALIZĖ

FAKTAI

Data: 2023 m.
Dariaus ir Girėno g. 25, LT-02189 Vilnius
Užsakovas: Lietuvos dailininkų sąjunga
Projekto tipas: Duomenų analizė

APIE PROJEKTĄ

Skulptūros ir vitražo centras (SIVC), kuruojamas Lietuvos dailininkų sąjungos, savo erdviame komplekse glaudžia skulptorių, vitražistų, vizualiojo ir tarpdisciplininio meno atstovų bei kitų kūrėjų dirbtuves ir studijas. Aštuntajame dešimtmetyje atidarytas centras buvo skirtas monumentalių darbų gamybai. Produktyviai gamybai reikėjo didelių patalpų ir aukštų lubų. Centre sukurti ir saugoti to meto didelių apimčių kūriniai vėliau būdavo transportuojami į miestų viešąsias erdves. Keletas centre sukurtų darbų: Juozo Mikėno skulptūra “Pirmosios kregždės” (1987), iki dabar stovinti prie Nacionalinės dailės galerijos, ar Konstantino Šatūno vitražai, skirti poilsio namams “Baltija” (1986-1988) bei S. Vainiūno muzikos mokyklai (1986).

Dar šiandien centre gausu kūrėjų, tęsiančių erdvinio meno tradicijas ar ieškančių naujų jo išraiškų. Skulptūros ir vitražo centras yra ne tik istoriškai svarbus objektas Lietuvos kultūriniam gyvenimui, bet ir jo ateičiai, pradedantiesiems kūrėjams. Centras reikalingas tolimesnei monumentalių kūrinių, vitražų ir kitų darbų gamybai. Kompleksas ir jo teritorija turi daug potencialo, kuriam atskleisti būtina daugiasluoksnė vizija. Pirmasis vizijos rengimo etapas – naudotojų poreikių tyrimas ir esamos situacijos analizė. Giluminiai interviu leido išsiaiškinti centro dalyvių lūkesčius ir suprasti, kaip šio centro naudotojai mato jo ateitį. Tyrimo tikslas – apžvelgti šių dienų situaciją, centro funkcijas ir, svarbiausia, išgirsti jo naudotojus – ten kuriančius menininkus, Lietuvos dailininkų sąjungos ir aktyvius Lietuvos meno bendruomenės narius.

URBANISTINĖ ANALIZĖ

Vienas esminių Naujininkų identitetą formavusių faktorių – istorinė pramonės ir geležinkelio plėtra. 1862 m. traukinių maršruto Peterburgas-Varšuva statyba padarė tiesioginę įtaką seniūnijos klestėjimui. Sėkminga teritorijos plėtra buvo stipriai susijusi su geležinkelio vystymu, besikuriančiais fabrikais, sandėliais ir bazėmis, augančiomis darbininkų gyvenvietėmis. Taip Naujininkai tapo svarbia miesto dalimi.

Nors vietovė asocijuojasi su pramone, svarbus išlieka ir religinis bei kultūrinis palikimas. Seniūnijoje gausu stačiatikiams svarbių religinių monumentų. Pavyzdžiui, Liepkalnio gatvėje esanti Šv. Eufrosinijos cerkvė ir svarbiausios Vilniaus stačiatikių kapinės, o 1882 m. pastatyta Sentikių cerkvė ir kapinės – pagrindinis Vilniaus sentikių bendruomenės susibūrimo taškas. 1896-1898 m. buvo pastatytas stačiatikių moterų vienuolynas, kuriame kažkuriuo metu veikė ir mokykla, o vėliau – moterų kolonija. Naujininkuose galima rasti ir kultūriškai svarbių objektų – Tyzenhauzų įkurta biblioteka ir akių ligoninė; 1907-1913 m. veikusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija; dešimtmečius gyvavusi didžiausia Baltijos šalyse Romų gyvenvietė, kuri buvo pilnai nugriauta tik 2020 m. Naujininkų seniūnija jau nuo seno vystėsi kaip multikultūrinis miesto taškas.

Teritorijos žemėlapis, 1944 m.

Nutiestas geležinkelio kelias Vilniuje, 1862 m.

Sklypas vokiškame miesto plane, 1942 m.

Esami ir būsimi dviračių takai

Automobilių judėjimo srautai

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas

Dviračių takų plėtra yra numatyta kaip svarbus miesto infrastruktūros gerinimo komponentas. 2016 m. objekto apylinkėse buvo įrengti dviračių takai – Eišiškių plente (greta šaligatvio, skirtinga danga) bei Oreivių gatvėje (dviračių-pėsčiųjų takas). Visgi susisiekimas su centru nėra patogus – Dariaus ir Girėno gatvėje reiktų važiuoti šaligatviu. Dalis dviračių takų Dariaus ir Girėno g. buvo tiesiami ar remontuojami 2022 m., o atkarpą, kertančiąi Tūkstantmečio g., planuojama sutvarkyti iki 2024 m. – tai svarbi jungtis su miesto centru bei Naujamiesčiu. Dviračių infrastruktūra palaipsniui gerėja, todėl netolimoje ateityje pasiekti Skulptūros ir vitražo centrą bus patogu ne tik automobiliu ar viešuoju transportu, bet ir dviračiu.

Objektas yra greta intensyvios transporto arterijos – Dariaus ir Girėno gatvės, kurioje vyksta nuolatinis judėjimas iš/į Kirtimų pramoninę teritoriją, Vilniaus oro uostą bei į atokesnius Vilniaus pakraščius. Vakarinėje objekto pusėje – Eišiškių plentas, ten eismo intensyvumas taip pat didelis. Objekto lokacija tarp šių miesto tranzitinių koridorių paverčia ją svarbia, gerai matoma vieta – tai taip pat užtikrina patogų teritorijos pasiekiamumą iš įvairių miesto vietų. Kadangi eismo intensyvumas aplink teritoriją yra didelis, svarbu įvertinti teritorijos vystymo galimybes palei gatvės perimetrą.

Kirtimai – išimtinai pramoninė teritorija, todėl čia gyventojų registruota nedaug. Aplink teritoriją gyvena viso labo kelios dešimtys žmonių, galimai užsilikę jau ilgą laiką. Daugiau gyventojų – Dilgynės gyvenvietėje, toliau – sodai. Daugiausiai – Naujininkuose, už geležinkelio stoties. Tam, jog Kirtimuose apsigyventų daugiau žmonių yra svarbus teritorijos funkcijų vystymas – pramonę turi papildyti socialinės paslaugos, rekreacija, kultūra ir gyvenamasis būstas. Tokiu atveju Naujininkai turėtų galimybę visapusiškai plėstis į Kirtimų pusę. Bendrajame plane numatomas mišrus “centro” užstatymas, o tai reiškia, kad sklypas yra tinkamas ir gyvenamąjai statybai. Naujakuriai galėtų iš esmės pakeisti esamą demografinę situaciją.

ESAMA OBJEKTO SITUACIJA

Analizuojamas sklypas šiuo metu talpina įvairovę skirtingų paslaugų, o jį supančiose teritorijose – daugiausiai gamybinės patalpos, sandėliai, komercija. Atsižvelgiant į dabartinę pastatų būklę – remontas yra būtinas. Aukštų lubų gamybinis pastatas yra erdviškai unikalus, dėl to jo rekonstrukcija yra potencialiai sėkminga investicija, praplečianti patalpų panaudojimo galimybes. Bendrai žvelgiant, svarbu įvertinti ir techninius, ir administracinius aspektus. Sėkmingai centro veiklai yra reikalingi sistemingi principai, skirti didelių erdvių valdymui, jų tvarkymui, atitinkamo automobilių vietų skaičiaus užtikrinimui, teritorijos vizualiam patrauklumui ir integracijai miesto kraštovaizdyje.

OBJEKTO PLĖTROS GAIRĖS

Giluminių interviu metu buvo minimos vis pasikartojančios temos centro vystymo kontekste. Visų pirma, keletas kalbintų menininkų pasakojo apie visuomenėje augantį poreikį užsiimti kūryba, menais ar amatais. Žmonėms buriantis į vietą užsiimti menais – kuriasi bendruomenės, o bendruomenės jausmas yra vienas pagrindinių faktorių, paminėtų beveik visų interviu dalyvių. Augant bendruomenei, yra įtraukiami ir kitų sričių menininkai, kūrybininkai, verslo atstovai, miesto gyventojai, atsiranda papildomos funkcijos mieste, pavyzdžiui, meno mokykla ar menininkų rezidencija. Taip atsiranda galimybė tapti kultūriniu miesto traukos centru. Besiplečiant Vilniaus riboms, pramoninės Naujininkų apylinkės keičiasi į miestiečiams kasdienes paslaugas teikiantį Vilniaus “naująjį centrą”. Dėl to svarbu pabrėžti centro kultūrinę reikšmę miesto mastu, jo patalpų unikalumą bei ten kuriamų meno darbų svarbą Lietuvos miestų viešosioms erdvėms.