Data: 2024 m.
Vieta: Vilnius
Užsakovas: LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
Projekto partneriai: “Walless” advokatų profesinė bendrija bei UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”
Projekto tipas: Daugiabučių namų transformacijos modelis
FAKTAI
APIE PROJEKTĄ
Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustatyta, kad iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui1. Siekiant įgyvendinti Ilgalaikėje strategijoje nustatytus uždavinius reikalingi tvarūs veiklų, paskatų, verslo modeliai, kurie užtikrintų didesnes atnaujinimo (modernizavimo) apimtis ir spartą.
Projekto užduotis įgyvendinama kartu su tarpdisciplinine teisės, politikos, ekonomikos ir urbanistikos bei miesto plėtros sričių komanda. Dokumente apžvelgiami pagrindiniai daugiabučių atnaujinimo procesui įtaką darantys socialiniai, erdviniai ir ekonominiai aspektai bei su jais susijęs teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, Modeliui keliami reikalavimai bus atskleidžiami pateikiant:
• Esamos būklės apžvalgą teisiniais, ekonominiais ir urbanistiniais aspektais;
• Užsienio valstybių gerosios praktikos apžvalgą;
• Siūlymus kompleksinės renovacijos modeliui.
DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO PROCESŲ PROBLEMATIKA
Žemi standartai
Dažnas klausia – kodėl žmonės nenori renovuotis? O, iš tikrųjų, problema slepiasi posakyje „šuo ir kariamas pripranta”. Tiesa ta, kad mūsų pastatų priežiūros standartai yra nepaprastai maži, o pastatas pripažįstamas, kaip tinkamu naudotis, net jei jis kelia realią grėsmę gyvybei, pastate gyvenančių žmonių saugumui bei sveikatai.
Daugiabučiams reikia ne renovacijos, o reanimacijos
Lietuvos būsto fondas yra taip nugyventas, kad jam nebereikia renovacijos – jam reikia reanimacijos. Byrantys fasadai ir leidžiantys stogai yra Lietuvos miestų kasdienybė. Tokių pastatų renovacija yra nepaprastai brangus ir sudėtingas procesas, kuris kainuoja žymiai daugiau nei pastovi ir standartus atitinkanti šių pastatų priežiūra.
Ignoruojami reikalavimai
Tiesa ta, kad su statybos techniniu reglamentu „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija” (STR 1.03.01:2016) Lietuva apeina Europos Sąjungos reglamentą. Sudėtingas uždavinys yra sprendžiamas paprasčiausiu būdu – perlipant per tvorą, išmušant skylę sienoje, gudraujant ir nesigilinant į tikrąsias renovacijos problemas ar realių veiksmų nebuvimo pasekmes.
Vieta = vertė
Nepaisant to, kad daugiabučiai atrodo vienodi, jie tikrai nėra lygūs. Didžioji dalis daugiabučio vertės slepiasi vietoje, kurioje jis yra pastatytas. Tuo tarpu, kai vieni daugiabučiai turi galimybę spręsti prieinamo būsto problemas didmiesčiuose, kitų daugiabučių niekam nereikia.
Selektyvi demokratija
Viena esminių problemų daugiabučių atnaujinimo procese yra ta, kad daugiabučių namų savininkai ne iki galo supranta savo pareigas ir neadekvačiai vertina savo teises. Labai dažnai yra mojuojama vienu Konstitucijos straipsniu, o likusios Konstitucijoje apibrėžtos vertybės keliauja į šiukšlių dėžę.
Būstas kaip spąstai
Būstas ne visada yra išsigelbėjimas – kartais būstas gali būti traktuojamas kaip „spąstai”. Tose teritorijose, kuriose nėra išvystyta socialinė infrastruktūra, kur nėra darbo vietų, kur vietos savivaldos paslaugos yra nekokybiškos arba jų apskritai nėra, būstas gali tapti žmogaus vystymąsi ribojančiu veiksniu. Ne tik žmonėms, kurie gyvena toje vietoje tuo metu, bet ir ateities kartoms.
Neefektyvumo finansavimas
Lengvatos, išlygos, nuolaidos, priemokos ir kompensacijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris ne tai, kad neskatina renovacijos, o, iš dalies, ją ir žlugdo. Todėl tampa akivaizdu, kad valstybės pinigų leidimas kompensacijoms ir priemokoms nepadeda nepasiturintiems gyventojams, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, bei nekuria vietos socialiniam kapitalui ir yra tolygus pinigų kūrenimui.